Spalio mėnesį Teatro informacijos centras kviečia į Paryžių. Viename svarbiausių šio miesto teatrų „Théâtre de la Ville“ Teatro informacijos centras pristatys išskirtinę programą „Focus Lituanie”. Laukia apie keturiasdešimt spektaklių ir pasirodymų. Per tris savaitgalius Paryžiaus publika turės galimybę susipažinti su teatro, šokio, naujosios operos ir muzikos pasirodymais, skirtais įvairioms amžiaus grupėms, atliekamais tiek skirtingose teatro salėse, tiek aikštėse aplink jį.
„Focus Lituanie” yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 programos dalis.
Kviečiame susipažinti su „Focus Lituanie” programa:
Dėmesio centre – Lietuva
Rugsėjo 29, 2024
ATIDARYMO DIENA
11:00, 19:00 Place du Chatelet, Theatre de la Ville-Sarah Bernhardt
Teatras
Spalio 2-4, 2024
FOSSILIA
Eglė Švedkauskaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras
20:00 Les Abbesses
Lietuvos gyventojų, visų šeimų ar pavienių asmenų, trėmimai į Sibirą yra viena skaudžiausių mūsų tautos patirčių, kurią iš naujo požiūrio taško imasi nagrinėti jaunosios kartos režisierė Eglė Švedkauskaitė, neseniai apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.
„Šis mano darbas yra nuoseklaus sudėtingų Lietuvos istorijos įvykių tyrinėjimo tęsinys. Tai bandymas keliauti gilyn po faktais ieškant, kokiomis formomis tremties tema gyvuoja šiandien gyvenančių lietuvių sąmonėje ir kaip tremtis tebeformuoja mūsų charakterį. Ar tai dar sukelia skausmą, o gal jis yra transformavęsis?“ – svarsto E. Švedkauskaitė.
Spektaklyje veikia keturių asmenų šeima. Sūnus užsienyje studijuoja kiną ir akademijoje gavęs užduotį sukurti dokumentinį filmą, imasi gilintis į savo šeimos istoriją. Tėvas ne itin noriai dalinasi prisiminimais, tačiau kai šeima sulaukia skambučio iš muziejaus, kad buvo atrastas tėvo tetos prisiminimų apie Sibiro tremtį rankraštis, šeimos istorija ima skleistis pati.
Nors E. Švedkauskaitė kuria fikcinę spektaklio veikėjų šeimą, remiasi ir tikrais faktais: 1991 m. Žaliakalnyje, Kaune, Perkūno al. 60 buvo atsitiktinai iškastas stiklainis, kuriame rasti paskiri lapeliai su Dalios Grinkevičiūtės prisiminimais apie Sibirą. Tas rankraštis buvo laikomas prarastu, nes dar pati Grinkevičiūtė prieš keletą dešimtmečių bandė jo ieškoti, bet nerado. Iškastas reliktas prikelia praeities temas.
„Šiame spektaklyje siekiame pavaizduoti mūsų, jaunų žmonių, norą kuo atviriau kalbėti su tėvais, analizuoti jų patirtis ir kaip tai paveikė mus. Mes laikomi terapine karta, kuri labai nori išsikalbėti ir išspręsti santykius su tėvais. Turbūt visai natūralu, kad mes, užaugę atviro dalinimosi, demokratinės santvarkos ir technologijų pasaulyje, norime labai atvirai klausti, o tai ne visiems vyresniems žmonėms patinka ir kartais net perauga į konfrontaciją. Santykis su tėvais šiame spektaklyje yra labai svarbus. Todėl jame ir veikia trys kartos, siekiant analizuoti tremtį ne kaip kažkam seniai nutikusią nelaimę, o kaip tarpgeneracinę, iš kartos į kartą keliaujančią traumą“, – sako spektaklio „Fossilia“ režisierė.
Jaunai auditorijai
Spalio 3-5, 2024
DIDYSIS SPROGIMAS
Zvi Sahar, Klaipėdos lėlių teatras
10:00, 11:00, 14:30, 17:00, 19:00 TDV-Sarah Bernhardt – La Coupole
Spektaklis „Didysis sprogimas“ – Klaipėdos lėlių teatro ir „Itim Ensemble“ (Izraelis) koprodukcija. Su Zvi Sahar darbais Lietuvos žiūrovai jau turėjo galimybę susipažinti: 2019 m. vykusiame Tarptautiniame lėlių teatro festivalyje „Materia Magica“ trupė „PuppetCinema“ rodė spektaklį „Planeta Kiaušinis“, kurį Zvi Sahar ne tik režisavo, bet ir yra šio spektaklio atlikėjas. Zvi Sahar kuriamo teatro misija – lėlių teatro ir kinematografijos sinergija: spektaklių metu miniatiūrinės lėlės yra filmuojamos, o vaizdas tiesiogiai projektuojamas ekrane. Spektaklyje „Didysis sprogimas“ pasaulis kuriamas pasitelkiant įvairias elektroninių prietaisų detales.
Spektaklis „Didysis sprogimas“ – savotiška spektaklio „Planeta Kiaušinis“ priešistorė: žiūrovai bus sugrąžinami į pradžių pradžią, kai, įvykus Didžiajam sprogimui, susikūrė Visata. O toje Visatoje atsirado daug planetų – vienoje iš jų ir vyksta spektaklio „Didysis sprogimas“ veiksmas. Šiame klestinčios visuomenės, miestų ir kultūrų pasaulyje mes stebime mažo roboto ir jo šuns gyvenimą, kol vieną dieną iškyla pavojus: pradeda lyti.
Kaip šis metalo ir įvairių elektros prietaisų pasaulis reaguos į vandenį? Ar vanduo jį sunaikins? Kas nutiks robotui ir jo šuniui per šią klimato kaitos tragediją? Šiuo konkrečiu momentu žmonijai reikia užduoti sau klausimą ne tik apie tai, kaip atsirado gyvybė, bet ir kaip ji pasibaigs.
Teatras
Spalio 8-9, 2024
SPORTO GRUPĖ
Gabrielė Labanauskaitė, Gailė Griciūtė, Viktorija Damerell, Operomanija
20:00 Les Abbesses
Muzikinio performanso „Sporto grupė“ idėja gimė sporto salėje, žaidžiant krepšinį. Įsiklausius į nesinchroniškai mušinėjamų kamuolių garsus, komandos narių šūksnius – visa tai suskambo kaip vienas didelis nesurežisuotas koncertas, – taip kilo akstinas pradėti penkerius metus trukusią kelionę į „muzikos per sportą“ bei „sporto per muziką“ tyrimą.
Iš sporto salėse, aikštelėse, tinklaraščiuose, video dienoraščiuose bei reklamos skelbimuose atrastų patirčių nuotrupų išaugęs kūrinys prisiliečia prie šiuolaikinio žmogaus potyrių pasaulyje, kuriame vadovaujamasi saviieškos, savikūros ir nuolatinio tobulinimosi „dėsniais“. Viena vertus, toks didelis dėmesys individualumui, kūno ir vidiniam grožiui – visuomenės raidos ir aukštos kultūros ženklas. Kita vertus, kai savirealizaciją suprantame kaip veikti, o ne būti – galbūt tai virsta dar vienu streso ir egzistencinio nerimo šaltiniu?
„Sporto grupės“ žaidime susilydo įvairios sporto pasaulio taisyklės ir įvaizdžiai. Tvankioje, treniruotų kūnų, jų pulsuojančių gyslų ir smilkinių persmelktoje erdvėje sukasi šešių DIY (do-it-yourself) instrumentų ansamblis. Įvairioms raumenų grupėms skirti treniruokliai suskamba kaip unikalūs muzikiniai instrumentai.
Jaunai auditorijai
Spalio 9-12, 2024
NEREGĖTAS PASAULIS
Birutė Banevičiūtė, Dansema
10:30, 16:00 TDV-Sarah Bernhardt_ Les OEillets
Įtraukus šokio spektaklis 1-8 metų vaikams neregiams ir silpnaregiams, leidžiantis jiems patirti šokį per judesį, lytėjimą ir muziką. Pamatyti pasaulį rankomis ir širdimi. Pajusti šokį kvėpuojant ir liečiant. Laikytis atstumo apkabinant ir prisiglaudžiant. „Neregėtas pasaulis“ yra kupinas įvairiausių judesių, spalvų ir paviršių, žadinančių mažylių pojūčius ir ugdančių jų gebėjimą pastebėti detales, iš detalių jungti visumą ir kūrybiškai reaguoti į šokėjų siūlomas idėjas. Spektaklis kviečia vaikus tapti aktyviais veiksmo dalyviais ir tuo pačiu palieka mažyliams sprendimo laisvę, kada ir kaip jie norėtų įsijungti į spektaklio procesą.
Šokis
Spalio 10-12, 2024
RICHARD OURAMDANE, DOVYDAS STRIMAITIS
Lora/Hairy
20:00 TDV-Sarah Bernhardt – Great hall
Teatras
Spalio 12-13, 2024
ŠVENTĖ
Kamilė Gudmonaitė, OKT teatras
15:00, 16:00, 19:00 TDV-Sarah Bernhardt – La Coupole
„Nors spektaklyje kalbama apie negalią, galų gale nei kūrybinė komanda, nei žiūrovai nebemato negalios – jie mato tik labiausiai įgalius, laisvus žmones, kurie švenčia savo egzistavimą, savo gimimą, patį gyvenimą“, – apie spektaklį „Šventė“, kuriamą kartu su negalią turinčiais žmonėmis, pasakoja režisierė Kamilė Gudmonaitė.
„Šventės“ kūrėjai tokį spektaklį stato vedami aiškaus pojūčio, kad neįgalumas vis dar yra nematoma visuomenės kategorija. Norint ją suprasti, prie paties neįgalumo reikia artinti tiek teatrą, tiek žiūrovus, stengiantis pažvelgti į jo esmę, stebint ką patys negalią turintys asmenys mąsto apie neįgalumą kaip fenomeną. Spektaklyje kūrėjai siekia apnuoginti normalumo sąvoką ir iškelti klausimą apie galimą žmogaus egzistavimo įvairovę, pojūčių ir potyrių įvairumą.
„Kūrybinis procesas nebuvo lengvas – visgi, kalbėti neįgalumo tema nėra įprasta ar drąsu, ypač Lietuvoje. Reikėjo laiko, kad atsivertume, kad išdrįstume kalbėti apie sau labai jautrius ir subtilius dalykus. Visas procesas man labiausiai atskleidė tai, kad nors spektaklyje kalbama apie negalią, galų gale nei kūrybinė komanda, nei žiūrovai nebemato negalios – jie mato tik labiausiai įgalius, laisvus žmones, kurie švenčia savo egzistavimą, savo gimimą, patį gyvenimą“, – apie iššūkius ir atradimus pasakoja režisierė K. Gudmonaitė.
Oficiali statistika skelbia, kad neįgalieji Lietuvoje sudaro apie 9% visų gyventojų – tai beveik kas dešimtas šalies gyventojas. Visgi, dauguma negalios neturinčių asmenų apklausos metu drąsiai teigia, kad neįgalių asmenų Lietuvoje apskritai nėra.
„Lietuvoje neįgalieji vis dar yra atskiriami negalvojant, kad jų subkultūra galėtų prisidėti prie alternatyvios, sinestetinės ar kitaip ypatingos egzistencinės pasaulėjautos puoselėjimo. Pavyzdžiui, klausos ar regėjimo negalias turintys asmenys išvystę puikius taktilinius sugebėjimus, tačiau dažniausiai jų pasaulėjauta izoliuojama matant tik neigiamas charakteristikas. Jie dažnai būna priversti plėtoti tokį patį pasaulio žinojimą, kaip neturintys negalios, nors galėtų turėti kitokį, kitaip turiningesnį. Galiausiai kyla klausimas, kiek „įgaliuose“ žmonėse yra negalios, kodėl taip sunku priimti savo kūno ar asmenybės aspektus, ko mus gali išmokyti suvokimas, kad esame visokie: įvairūs, keisti, tragiški, kartais – juokingi?“, – taip „Šventę“ pristato jos kūrėjai.
Spektaklio pavadinimas „Šventė“ yra tarsi nuoroda, jog žiūrovai bus kviečiami į egzistavimo ir įvairovės šventę, buvimo tokiu, koks esi, vakarėlį.
Spektaklyje vaidina įvairias negalias – fizinę, psichikos, protinę, sensorinę – turintys žmonės. Juos suburti padėjo „Naujasis teatras“. Dramaturgija kuriama dokumentiškai, remiantis jų pasidalinimais, istorijomis, diskusijomis su kūrybine komanda.
Muzika
Spalio 13, 2024
RAKIJA KLEZMER ORKESTAR
17:00 TDV-Sarah Bernhardt – Great hall
Rakija Klezmer Orkestar – tai muzikos grupė, atliekanti klezmer (rytų Europos žydų) muziką.
Grupės sudėtyje yra šeši profesionalūs, tiek akademinėse, tiek alternayviose erdvėse grojantys muzikantai: Skirmantas Rumševičius (trimitas), Haroldas Parulis (klarnetas), Darius Bagdonavičius (akordeonas, vokalas), Povilas Jurkša (trombonas), Simonas Kaupinis (tūba), Mikas Kurtinaitis (būgnai, vokalas). Skirtingi grupės narių muzikiniai skoniai bei išsilavinimai padeda kurti spalvingas autentiškos klezmer muzikos interpretacijas.
Rakija Klezmer Orkestar repertuare netrūksta ir čigoniškų, balkaniškų melodijų, kadangi grupės susikūrimo, prieš beveik aštuoneris metus, pradžioje muzikantai ir buvo daugiausia orientuoti būtent į šią muziką. Grojant ir domintis pastebėję visus šių (klezmer, balkan) muzikos manierų panašumus ir neatsiejamą ryšį vieno su kitu.
Šokis
Spalio 19-20, 2024
HANDS UP
Agnietė Lisičkinaitė, Be kompanijos
15:00 TDV-Sarah Bernhardt – Hall
Kokį protesto kūdikį mes užauginsime – laisvės ar agresijos simbolį?“ Pasirinkimui turime vis mažiau laiko.
HANDS UP (liet. aukštyn rankas) yra fizinė kūno pozicija, atsikartojanti daugelyje skirtingų kultūrinių, socialinių ir religinių kontekstų, savyje talpindama turinio daugiasluoksniškumą. Kontekstas, kurį pasirinkau aš – protesto kultūra. Lietuvoje protestas tapatinamas su stipriai romantizuotu Sąjūdžio laikmečiu, tačiau pastarųjų pasaulio įvykių kontekste, žvelgiant iš sociologinės perspektyvos, vertėtų kvestionuoti protesto kultūros kaip gėrio savaime tezę. Nekonstruktyvus protestas yra patogi forma anarchijai įsigalėti. Protesto kultūros inspiruotas choreografinis vyksmas kvestionuoja trapią distanciją tarp pasidavimo ir atsidavimo, susitaikymo ir pasipriešinimo. Keldamas klausimą: kokį mes užauginsime Protesto kūdikį – kaip laisvės ar kaip agresijos simbolį? Tai yra tyrimas ir kaip ir viena tiesa, vienas atsakymas čia neegzistuoja. Labas, Aš esu Agnietė ir kviečiu Tave kartu pakelti rankas į viršų.
Spektaklis susideda iš trijų dalių – 1. Instrukcija, 2. Eisena mieste, 3. Šokio pasirodymas.
Muzika
Spalio 19-20, 2024
RADVILA DARIUS, VYTAUTO
Karolis Kaupinis, Operomanija
17:00, 19:00 TDV-Sarah Bernhardt – La Coupole
„Radvila Darius, Vytauto“ – tai gyvas dialogas tarp keturių instrumentalistų gyvai atliekamos muzikos ir video ištraukų iš LRT archyvų.
Paskutiniais devintojo dešimtmečio metais Lietuvos televizijoje baigėsi cenzūros laikotarpis. Eterį užplūdo ilgus metus kauptos problemos, pasiūlymai ir komentarai – visi panoro išsikalbėti. Formaliai vis dar neturėdami laisvės, žiūrovai greitai įsitraukė į naujos tapatybės, herojų ir geresnės ateities vizijos paieškas. Muzika, komentuojanti to laiko vaizdus, įtraukia žiūrovus į tragikomišką problemų naratyvą, prasidėjusį prieš trisdešimt metų ir besitęsiantį iki pat šių dienų.
Kūrinyje praeities nostalgiją keičia ironija dvelkiančios devintojo ir dešimtojo dešimtmečių garsinės interpretacijos, o koliažinėje atmosferoje nuolat iškyla absurdiškų pasikartojimų ir sentimentalių intarpų inspiruojami klausimai: ar visa tai yra „lietuviško“ charakterio paieškos, ar žmogiškos būties ir buities kasdienybė?
Kūrinyje panaudota vaizdo medžiaga iš LRT archyvo: 1989–1991 m. laidų „Veidrodis“, „Akistata“, „Vilnius ir vilniečiai“, „Sekmadienio rytą“ fragmentai.
Dėmesio centre – Lietuva
Spalio 20, 2024
UŽDARYMO VAKARAS
Monikaze et Ambulance on Fire, LT Mini.Mad / Julien Grosvalet / Paulette Sauvage DJ, FR
18:00 TDV-Sarah Bernhardt – Hall
„Focus Lituanie” programą įgyvendina Teatro informacijos centras kartu su „Théâtre de la Ville”, Lietuvos šokio informacijos centru, Operomanija, Lietuvos kultūros institutu, LR kultūros atašė Prancūzijoje ir Institut français. Programą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Parengta pagal „Théâtre de la Ville” ir organizatorių informaciją.
*Programa gali keistis.
#SaisonLituanie2024