Estų, latvių ir lietuvių teatro istorijos – neilgos, bet atskleidžia daug kultūrinių ir visuomeninių panašumų trijose Baltijos šalyse. Kartu jos atskleidžia ir nemažai skirtumų tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos visuomenių. Šiuolaikinis teatras, jo kūrybos metodai, kūrėjų komandos, net pastatų architektūra taip pat yra iškalbingi juos pagimdžiusių kultūrų komentatoriai. Tad 2022 metais „Sirenoms“ tyrinėjant kūną ir kūniškumą, Baltijos dramos forumas į šį tyrimą įsitraukė vieša diskusija apie kūną, kūniškumą ir visas fizines patirtis susijusias su teatro kūrimu ir stebėjimu mūsų regione.
Forumo metu surengtoje konferencijoje ir diskusijoje aptariant kintantį kūno traktavimą scenoje, naujas teatro kūrimo bei žiūrėjimo patirtis bei fiziniu potyrius transformuojančias technologijas, mėginta suprasti kintantį Baltijos šalių visuomenių santykį su kūnu, kūniškumu, ir santykio su savais bei svetimais kūnais demokratėjimo procesą.
Greta šių gyvų susitikimų 2022 m. Baltijos dramos forumas Lietuvos teatralus pakvietė susipažinti su Baltijos šalyse sukurtais tekstais, įvairiais aspektais pristatančiais kūno ir kūniškumo problematiką šiuolaikiniuose scenos menuose. Į Lietuvių kalbą išversti estų, latvių ir suomių tekstai.
Baltijos dramos forumas – tai kasmet vienoje iš trijų Baltijos šalių vykstantis teatro profesionalus suburiantis renginys. Forumas Lietuvoje jau antrą kartą vyko Vilniaus tarptautinio teatro festivalio SIRENOS ir jo partnerių Scenos meno kritikų asociacijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos iniciatyva.
Renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Kojos, kuriomis juda scenografija
Kūnas scenoje – autentiškos patirties (raiškos, esamybės ir percepcijos) kontekste